vamtelėti

vámtelėti, -ėja (-ia NdŽ, -i Šl), -ėjo, vam̃telėti žr. vamptelėti: 1. Kš, Pc, Grž Vámtelėjo porą kartų šunelis ir nutilo Šk. Šuo tiktai vam̃telėjo Slnt. Durys girgžtelėjo, šunys vamtelėjo, i subėgo vyrų kai an kokių dyvų Šl. Dėl jo (kudliaus) pilnas kiemas gali neprietelių prieiti: nė nevamtelės TS1904,4. 2. Kada vieną žodį vam̃telės, o kada kitą Brs. Ak, dėl tos ganyklos! – vamtelėjo raštininkas TS1903,9b. 3. Erž, Vdžg žr. vamptelėti 4: Al’ aš tau ka vam̃telėsu į makušką! Lk.